2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

Kūrybingumo mankšta

Tikriausiai nesuklysiu, jei pasakysiu, kad kūrybingi žmonės dažniausiai yra pranašesni, ir visai nesvarbu kokioje srityje jie dirba. Inovacijos ir originalios idėjos, jeigu jos sėkmingai įgyvendintos, ne vienam žmogui sukrovė turtus, atnešė pasaulinę šlovę, kompanijas išveda į lyderių pozicijas. Visų įmonių vadovai norėtų, kad jų darbuotojai būtų kūrybingi. Pažangiausios įmonės investuoja dideles pinigų sumas į darbuotojų ugdymą, sukuria palankią kūrybiniam mąstymui aplinką. Pažiūrėkite kaip atrodo Google ofisas Ciuriche. Žaisminga aplinka skatina darbuotojus atsipalaiduoti, o psichologai įrodė, kad žaidžiant gimsta geriausios idėjos.
Vyrauja nuomonės, kad vieni žmonės turi kūrybingumo talentą, kitiems gamta šios „dovanos“ nesuteikė. Jau nemažai laiko domiuosi kūrybinio mastymo metodais ir technikomis, ir sužinojau daug įdomių faktų. Štai tik kelį iš jų:

  • Visi vaikai gimsta kūrybingais.
  • Vaikai mokosi žaisdami. Žaidimai lavina vaizduotę.
  • Per pirmus 4 gyvenimo metus vaikai praranda 50% kūrybingumo.
  • Su amžiumi, žmonės įgauna daugiau patirties, o patirtis formuoja jų nuostatas. Kuo daugiau žmogus vadovaujasi nuostatomis, tuo mažiau žmogus pasitiki inovacijom, tuo mažesnis jo kūrybinis potencialas.

Bet yra ir geros naujienos - žmogaus kūrybinis potencialas niekur nedingsta. Jį galima ištreniruoti kaip raumenį. Yra daug pratimų ir technikų, kaip skatinti vaizduotę, generuoti naujas idėjas ir kurti. Pradžiai užtenka sugalvoti gerai žinomų daiktų nestandartinius panaudojimo būdus. Pvz. Pasirinkite bet kurį įprastą daiktą, ir sugalvokite mažiausiai 10 visiškai nestandartinių jo panaudojimo būdų. Jeigu šis pratimas jums pasirodė lengvas, sugalvokite 20 nestandartinių daikto panaudojimo būdų. Jeigu šią užduotį atliksite su draugais, pastebėsite, kad pirmos jūsų idėjos bus panašios. Realiame gyvenime jeigu surandate problemai 2-3 sprendimus ir sustojate, tikėtina, kad jūsų konkurentai sugalvojo tuos pačius sprendimus. Kuo daugiau idėjų sugeneruojate, tuo jos bus originalesnės. Atlikdami šį pratimą kiekvieną dieną visą mėnesį, pastebėsite, kad kitose srityse lengviau surasite originalius sprendimus, kurie bus efektyvesni, negu anksčiau ir taip įgysite konkurencinį pranašumą.
Kaip fotografui, man irgi įdomu kurti naujas kompozicijas, ieškoti įdomių kadrų. Kuriant meno kūrinį, naują produktą ar sprendimą problemai kūrybinis procesas yra toks pat. Vienas iš mano „mąstymo“ raumens treniravimo pratimų yra teminiai fotografijos konkursai. Aš ieškau konkursų, kurių temos man pasirodo įdomios ir pradedu galvoti, kaip galėčiau atskleisti šią temą. Tai ne tik lavina vaizduotę, bet ir padeda išbandyti ir įsisavinti naujas fotografavimo technikas. Paskutinis toks konkursas vyko forume Miestai ir architektūra, kurio tema buvo „Tamsa“. Specialiai šiai temai sukūriau dvi kompozicijas, kuriuos užėmė I ir III vietas:
„Ilgas kelias į šviesą“



ir "Nuspalvinti tamsą"

Kūrybinio mąstymo technikos yra viena iš mane stipriai dominančių sričių, ir ateityje būtinai pasidalinsiu kitomis idėjų generavimo technikomis.

2009 m. spalio 18 d., sekmadienis

Pasivaikščiojimas su žmona

Šeštadienį su Ramune išėjom pasivaikščioti į parką. Visada turim apie ką pakalbėti, o tokie pasivaikščiojimai yra puikios progos tai padaryti. Gražus oras ir rudeninės spalvos padarė išvyką dar įdomesne. Negalėjom susilaikyti nepadarę nuotraukų :).

2009 m. spalio 16 d., penktadienis

Ekstremalūs pokyčiai

Mėgstu sugrįžti fotografuoti į pamėgtas vietas. Kiekvieną kartą atrandu kažką naujo. Tai pasikeitė oro sąlygos arba sezonas, kitas paros metas pakeičia spalvas ir nuotaiką. Kartais pokyčiai būna labai radikalūs. Šį savaitgalį vaikštinėjau prie Kauno marių. Paskutini kartą toje vietoje lankiausi prieš pusantrų metų. Per tą laiką vaizdas labai pasikeitė. Pirmą kartą stebėjau puikų saulėlydį gražioje prieplaukoje. Šį kartą oras buvo pilkas, purškė smulkus lietutis, ir vietoj buvusios prieplaukos mane pasitiko jos likučiai. Ta pati vieta, tas pats metų ir paros laikas, visiškai skirtingos nuotaikos.


Pisiminiau, kaip su Mindaugu Kavaliausku ruošėme temą „Kaunas: vakar, šiandien, rytoj“ festivaliui „Kaunas Photo“. Tai buvo įdomus projektas. Mes ieškojome senų Kauno nuotraukų, ir fotografavome tas vietas tuo pačiu rakursu. Norėjome parodyti kaip keičiasi miesto veidas, žinomos vietos. Kartais buvo sunku atpažinti kur daryta senoji nuotrauka, nes jau neliko tų pastatų ar paminklų. Radau keletą nuotraukų archyve:

Pradžioje galvojau, kad reikia rasti tikrai senų nuotraukų, kad pamatyti kaip tos vietos pasikeitė. Bet dabar atrandu savo prieš kelis metus darytas nuotraukas ir jau šiandien tokių padaryti negalėčiau, nes pasikeitė landšaftas, atsirado nauji statyniai arba nugriauti seni. Matant kaip greitai viskas keičiasi, supranti, kad gyvenimas lekia pašėlusiu greičių, ir jeigu sustosi, tai tas greitasis traukinys pralėks pro šalį kaip ekspresas be sustojimų. Iš vienos pusės gaila, kad dingsta arba keičiasi malonius prisiminimus keliantys objektai, iš kitos pusės pokyčiai sukuria naujus potyrius. Juk galima sugrįžti į seniai lankytą vietą ir atrasti ją iš naujo. O mes, fotografai, turime galimybe tos pokyčius užfiksuoti savo kadruose. Juk negali žinoti, gal šie kadrai bus istorinės dokumentikos dalis J.

2009 m. spalio 13 d., antradienis

Apie ką ir dėl ko?

Sveiki,
Jau kurį laiką brandinau mintį sukurti savo dienraštį ir šiandien pagaliau tai įvyko. Taip tikriausiai pradeda savo dienraščius daugelis blogerių
J. O kas toliau?

Esu Sergejus, didžiąją mano laisvo laiko dalį (o jo turiu nedaug J) skiriu fotografijai. Prasidėjo mano šis pomegis prieš 5 metus. Tada nusprendžiau, kad darbas atima daug laiko ir jėgų, o dvasinei ramybei atstatyti reikia kažkokio hobio. Persvarstęs kelis variantus apsistojau ties fotografija. Pamaniau, kad šis užsiemimas dažniau privers manę pabūti gamtoje ir pailsėti nuo kasdienių rūpesčių. Tada aš nežinojau, kad pradėjęs fotografuoti atrasiu tiek nuostabių dalykų. Nepasakosiu kiek per tą laiką išmokau ir sužinojau, tik pasakysiu, kad mano supratimas apie fotografiją kaip išraiškos būdą keitesi kelis kartus, ir, manau, dar keisis.

Šiai dienai fotografija man yra ne tik hobis. Jau seniai pastebėjau, kad mano nuotraukos patinka draugams. Kolegos fotografai ir pradedantys fotomenininkai kviečiasi manę pasidalinti patirtimi. Manau, kad šis blogas bus ta vieta, kur talpinsiu savo nuotraukas, pasakosiu kaip jas padariau ir dalinsiuos savo mintimis apie fotografiją ir ne tik.

Kviečiu visus užeiti dažniau, gal ir Jūs atrasite kažką naudingo ir įdomaus J.

Sergejus