Ekstremalūs pokyčiai

Mėgstu sugrįžti fotografuoti į pamėgtas vietas. Kiekvieną kartą atrandu kažką naujo. Tai pasikeitė oro sąlygos arba sezonas, kitas paros metas pakeičia spalvas ir nuotaiką. Kartais pokyčiai būna labai radikalūs. Šį savaitgalį vaikštinėjau prie Kauno marių. Paskutini kartą toje vietoje lankiausi prieš pusantrų metų. Per tą laiką vaizdas labai pasikeitė. Pirmą kartą stebėjau puikų saulėlydį gražioje prieplaukoje. Šį kartą oras buvo pilkas, purškė smulkus lietutis, ir vietoj buvusios prieplaukos mane pasitiko jos likučiai. Ta pati vieta, tas pats metų ir paros laikas, visiškai skirtingos nuotaikos.

Pisiminiau, kaip su Mindaugu Kavaliausku ruošėme temą „Kaunas: vakar, šiandien, rytoj“ festivaliui „Kaunas Photo“. Tai buvo įdomus projektas. Mes ieškojome senų Kauno nuotraukų, ir fotografavome tas vietas tuo pačiu rakursu. Norėjome parodyti kaip keičiasi miesto veidas, žinomos vietos. Kartais buvo sunku atpažinti kur daryta senoji nuotrauka, nes jau neliko tų pastatų ar paminklų. Radau keletą nuotraukų archyve:

Pradžioje galvojau, kad reikia rasti tikrai senų nuotraukų, kad pamatyti kaip tos vietos pasikeitė. Bet dabar atrandu savo prieš kelis metus darytas nuotraukas ir jau šiandien tokių padaryti negalėčiau, nes pasikeitė landšaftas, atsirado nauji statyniai arba nugriauti seni. Matant kaip greitai viskas keičiasi, supranti, kad gyvenimas lekia pašėlusiu greičių, ir jeigu sustosi, tai tas greitasis traukinys pralėks pro šalį kaip ekspresas be sustojimų. Iš vienos pusės gaila, kad dingsta arba keičiasi malonius prisiminimus keliantys objektai, iš kitos pusės pokyčiai sukuria naujus potyrius. Juk galima sugrįžti į seniai lankytą vietą ir atrasti ją iš naujo. O mes, fotografai, turime galimybe tos pokyčius užfiksuoti savo kadruose. Juk negali žinoti, gal šie kadrai bus istorinės dokumentikos dalis J.